#LIKNAMIE

Man kartais norisi pasakyti tiek daug, bet kartu ir nieko. Patikėkit, žinau, kad žiniasklaidoje daugiau nieko kito ir nematome, bet vis dar atsiranda tokių, kurie nesupranta gyvenimus keičiančios pandemijos dydžio. Mes visi turim savitą nuomonę, kiek reikia apie tai kalbėti ir kur, tačiau, turėdama platformą, kuri gali pasiekti bent kelis šimtus žmonių, pasinaudosiu proga - noriu paprašyti skaitytojo įsiskaityti tiek eilutėse, tiek ir tarp jų.

Niekada nepagalvojau, kad ateis tokia diena, kai AŠ pasakysiu "sustokit, nekeliaukit, likit namie"...

Viskas prasidėjo taip toli, atrodo, kas čia tokio, Kinija gi toli, o kinų ir taip ten daug ir panašiai... Pirmieji komentatoriai internetuose jautėsi teisūs kritikuodami panikuojančius ir kruopų skyrius puolančius žmones. Tačiau... Kas galėjo pagalvoti? Trys mėnesiai ir štai mes čia.

Visuomenė išsiskirstė į tuos, kurie buvo teisūs, kad ateis sunkūs laikai, ir į tuos, kurie vis dar su panieka žiūri į susidariusią situaciją. Tiesa, atsirado ir tų, kurie pakeitė savo nuomonę. Stoja darbas, transportas, gamyba, kelionės, vakarėliai, netgi mišios bažnyčiose. Visas pasaulis po truputį sustoja. Kažkur Uhano turguje netyčia susidaręs virusas kainuos pasauliui nenusakomus nuostolius. Tačiau pamirškime, kas kaltas pradinėje situacijoje. Dabar pažiūrėkime į save iš šalies.

Kaip AŠ galėčiau padėti pasauliui vėl suktis?

Valstybės siūlomas atsakymas visiems aiškus - LIK NAMIE. Yra galimybė dirbti iš namų? LIK NAMIE. Paskaitos dėstomos internetu? LIK NAMIE. Draugo gimtadienis? Parašyk jam nuoširdžią žinutę, o geriausiai paskambink ir LIK NAMIE. Spėsim atšvęsti, spėsim apkeliauti visą pasaulį. Viską spėsim, kai išgyvensim. Svarbu išliktų, kur keliauti ir kam keliauti. Virusas yra pernešinėjamas iš žmogaus žmogui, tad truputį pailsėkime vieni nuo kitų, galbūt taip suprasime, ko iš tikrųjų pasiilgome. Pasiilgsime apkabinimų, draugų susibūrimų, net erzinančių bendradarbių. Pasiilgsime ramiai išeiti į prekybos centrą, nusipirkti paskutinės minutės lėktuvo bilietą, pašėlti koncerte. Daug ko pasiilgsime, kai iš tiesų suprasime, kiek daug visko turime ir galime šiame gyvenime. Pamąstymui girdėta frazė - "kas maitina tavo sielą?".

O dabar pabūkime namie, prisiminkime senus hobius, pasiimkime darbų sąrašą, ką visada norėjome padaryti: išmokti ispanų kalbos, pastovėti ant rankų, pagaminti tortą, suremontuoti išklerusią spintą, perrūšiuoti senus rūbus, parašyti knygą, PAILSĖTI nuo bėgimo. Pasaulis sustojo. Ir, kaip aš tikiu, neveltui. Girdime mokslininkų kalbas, kad ženkliai pamažėjo užterštumas Kinijoje, Šiaurės Italijoje, upių kanalai švarėja dėl sustojusio transporto, gamta po truputį bunda, nebėra, kas ją spaudžia. Pramonei stojus gamta valosi. Galbūt globalinio atšilimo temoje netgi įžiūrėsime teigiamus pokyčius. Galbūt nėra taip blogai Žemei leisti šiek tiek pailsėti.

Iš įvairių pažįstamų sulaukiu žinučių su klausimu "kaip aviacijoje, papasakok ką nors iš vidaus, juk ten dirbi". Neturiu aš jums, ką atsakyti. Patys matote situaciją. Tik KELIAUJANČIŲ dėka virusas tapo pandemija ir pasklido po visus žemynus. Tad susimildamas - LIK NAMIE. Atidėkite visas keliones! Kiek žinome, virusą perduodame lašeliniu būdu vienas kitam, galbūt net patys to nežinodami ir nejausdami simptomų. Tad jeigu tu šiandien puikiai jautiesi ir nebuvai labiausiai viruso paveiktose šalyse, nėra garanto, kad taip pat gerai jausies rytoj. Niekas mums nėra garantuota. Tėvai, seneliai, vyresni žmonės galbūt ir sunkiau suserga, daugiau atvejų žinoma, tačiau nėra garanto, kad rytoj tai nebūsi Tu. Virusas kasdien mutuoja, viskas gali pasikeisti. Prieš mėnesį juokeisi iš perkančiųjų tualetinį popierių, o šiandien prekybos centre ieškai nelikusio dezinfekcinio skysčio. Prieš mėnesį svarstei, ar atšaukti kelionę į Egiptą, šiandien idiotu išvadinai kaimyną, kuris grįžęs iš Italijos nori paspausti pasisveikindamas tau ranką. Nebūkime tie, kurie sakys "aš tik pas draugą", "aš tik cukriuko į parduotuvę", "atsibodo sėdėti namie". Nes būtent tokios priežastys užkrėtė visą Šiaurės Italiją, būtent dėl tokių menkų sprendimų gali mirti svetimas senelis, o tu nė nepajausi, kad kažkur kažkaip užsikrėtei. Ir dar baisiau, užkrėsi savo aplinkoje esančius žmones, kurie galbūt tokio imuniteto neturi.

Kurį laiką situaciją suvokiau gan šaltai. Tačiau prieš kelias dienas mane sugraudino pamatytas vienas video iš Italijos, kur žmonės iš balkonų grojo ir dainavo, taip palaikydami dvasią, pagerbdami gydytojus bei valstybės tarnautojus. Supraskime, kad situacija tikrai rimta. Virusas patyliukais, bet kasdien artėja prie kiekvieno iš mūsų. Tikrai manau, kad karantino paskelbimas žmonijos išlikimui yra būtinas. Situacijos pasekmės yra neįsivaizduojamos. Galbūt bus išrasta vakcina greitu metu, galbūt jos visiems neužteks, galbūt ji bus per brangi. Galbūt prasidės vidiniai nesutarimai šalyje ar tarp šalių. Galbūt žmonės praras darbus, galbūt dėl nepritekliaus žmonės badaus, prasidės sumaištis, gal net karas. Niekas nežino, kas mūsų laukia rytoj.

Pabaigai noriu pasakyti - būkite budrūs, neturėkite nepakeičiamos nuomonės, nes niekas nežino, kas mūsų laukia toliau. Nepanikuokime, tačiau, kaip galime, taip prisidėkime prie viruso sustabdymo. Tikiu, kad kartu galime daug. O dabar kartoju, jei gali - LIK NAMIE.